Žmonės iš prigimties yra socialios būtybės. Jiems labai svarbu būti santykyje: būti su kitais, būti bendruomenės, visuomenės dalimi ir per tai patirti priklausymo bei savo tapatumo jausmą. Socializacija yra asmens vystymosi dalis, todėl svarbu, kad vaikai nuo pat pirmųjų gyvenimo metų įgytų socialinių įgūdžių ir taip visapusiškai vystytųsi mokydamiesi bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir juos supančia aplinka.
Vaikų polinkis socializuotis yra įgimtas. Priklausomai nuo raidos etapo bei socialinės aplinkos, kurioje mažieji auga, šis gebėjimas vystosi bei gali būti kryptingai lavinamas. Nuo pat gimimo šeimoje prasideda pirmasis ir svarbiausias socializacijos etapas; čia vaikai kuria savo tapatybės, elgesio ir asmenybės pagrindus. Tai, kaip su jais bendrauja tėvai, kaip jie moko, kas tinkama, kas ne, tam tikrose situacijose, suteikia jiems pagrindą ateityje bendrauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis už šeimos ribų bei orientuotis aplinkoje, su kuria susiduria.
Vaikams augant auga ir jų socialiniai poreikiai bei galimybės. Jiems reikalingos naujos aplinkos, nauji santykiai, kuriuose galėtų panaudoti ir praplėsti savo turimus socialinius įgūdžius bei žinias. Tam svarbu sudaryti vaikams sąlygas bendrauti už šeimos ribų. Ugdymo įstaiga gali būti viena iš tų erdvių, kurioje socializacijos įgūdžiai turės galimybės vystytis per bendravimą su kitais suaugusiais ir vaikais, per dorybių ugdymą kitoje nei šeimos aplinkoje, per taisykles bei naujos aplinkos ir buvimo joje pažinimą.
Mylinčioje, saugioje, bet skirtingoje nei šeimos aplinkoje, vaikai mokosi pritaikyti žinias atsineštas iš namų ir jas papildo, taip įgydami naujų įgūdžių ir gebėjimų bei užtvirtina jau turimus. Taip auga jų savivertė, pasitikėjimo savimi jausmas bei džiaugsmas savimi, kad „aš žinau“, „aš galiu“, „aš geras“. Tokiu būdu sukuriamas labai svarbus asmenybės pamatas prieš išeinant į didesnę mokyklos bendruomenę ar vėliau į visuomenę, kurios dalimi visi esame.
Čia pateikiame jums keletą iš daugybės vaikų socializacijos ugdymo įstaigoje ikimokykliniu gyvenimo laikotarpiu privalumų:
- Pasitikėjimas savimi ir savigarba
- Socialinis ir kultūrinis prisitaikymas
- Socialiniai įgūdžiai: santykių auklėtojais ir bendraamžiais mezgimas, konfliktų sprendimas ir kt.
- Taisyklių supratimas ir priėmimas
- Vertybių užtvirtinimas ir įgijimas
- Tapatybės bei asmenybės konstravimas ir formavimasis
- Naujų įgūdžių ir kompetencijų įgijimas
- Kantrybė ir atsparumas nusivylimui
Socializacijos kelias prasideda ir niekada nesibaigia, nes žmogus visą gyvenimą nenustoja bendrauti su įvairiais žmonėmis įvairiomis aplinkybėmis ir kiekvienas etapas yra savaip svarbus. Tačiau pirmieji metai visada yra ypatingi, nes tai yra imlių periodų etapas, kai vaikai ypač jautrūs ir atviri mokytis naujų dalykų, kai formuojasi jų asmenybės ir bendravimo pagrindai, kai kuriamas asmens vidinis žemėlapis, pagal kurį jis orientuosis gyvenime.
