„ŠEIMŲ DARŽELIO“ TEIKIAMAS UGDYMAS

Kiekvienas vaikas yra unikalus, nepakeičiamas ir vertingas pats dėl savęs. Doros lyderystės (gražiausių charakterio savybių) ugdymas padeda vaikui tapti geriausiu savimi ir būti laimingu. Charakterio ugdymas – tai dar vaikystėje klojami socialinio bei emocinio intelekto pamatai. Vaikas, ugdomas pasitikėjimo, pagarbos ir laisvės atmosferoje, jaučiasi mylimas ir priimtas, todėl prisiima lyderystę bei atsakomybę už savo paties elgesį.

„Šeimų darželyje“ dirbame pagal Birminghamo universiteto parengtą Charakterio ugdymo programą ir ugdome šias dorybes ir gražiausias charakterio savybes:

Augant visuomenės žinioms ir prasidėjus technologinei revoliucijai, ekonominė, kultūrinė ir socialinė globalizacija žengia vis greitesniu žingsniu. Gebėjimas būti kompetentingu šiame pasaulyje reikalauja įvairių žinių ir gebėjimų, tokių kaip pomėgis mokytis, kritinis mąstymas, kūrybingumas, iniciatyvumas, dėmesio sutelkimas, mokėjimas dirbti komandoje, valia, atkaklumas, mokėjimas reflektuoti, viešo kalbėjimo įgūdžiai.

„Šeimų darželyje“ dirbame taip, kad vaikai turėtų visus reikiamus įrankius savo kompetencijų ir įgūdžių vystymui, išmoktų sutarti ir bendrauti su visais turėdami atvirą ir pozityvų požiūrį į žmones ir į gyvenimą.

Savo darbe vadovaujamės 7 “Reggio Emilia” filosofijos principais, kurie mums padeda siekti užsibrėžtų ugdymo tikslų:

• Vaikai geba mokytis patys.

“Reggio Emilia” vaikai yra pagrindiniai mokymosi proceso iniciatoriai. Vaikus įkvepia jų pačių noras žinoti, tyrinėti, atrasti bei išmokti naujus dalykus. Vaikai yra ne pasyvūs stebėtojai, bet aktyvūs mokymosi proceso dalyviai: aktyviai tyrinėja įvairius reiškinius, klausinėja, siūlo savo idėjas ir sprendimus, dalinasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais, mokosi aktyviai tyrinėdami juos supantį pasaulį.

• Vaikai mokosi bendradarbiaudami su kitais

Mūsų mokymosi procesas yra grindžiamas įvairiais tarpusavio ryšiais – vaikų darbu mažose grupelėse, vaikų ir mokytojų tapusavio dialogu, kuris yra grįstas pagarba, įsiklausymu ir pasitikėjimu, glaudžiu vaikų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimu. Vaikai geriausiai atsiskeidžia būtent bendruomenėje ir santykyje su kitu žmogumi.

• “Šimtas vaikų kalbų“ – yra daug būdų vaikui save išreikšti

„Reggio Emilia“ metodo įkūrėjas Loris Malaguzzi išvystė „Šimto vaiko kalbų“ koncepciją, pagal kurią, svarbu yra skatinti vaiką save išreikšti įvairiausiai būdais: žodžiu, judesiu, paveikslais, statant statinius, lipdant skulptūras, dainuojant, šokant, tyrinėjant ir kt. Vaikams turi būti prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kurie skatintų vaikus save išreikšti, mąstyti, klausti, domėtis, bendrauti. Savo ruožtu mokytojas – yra atidus stebėtojas ir vaiko klausytojas, kuriam rūpi, ką vaikas mąsto, ką jaučia ar įsivaizduoja, ką sužino, kuo stebisi, kokių klausimų jam kyla, ką vaikas išmoko ar sužinojo.

• Grupės aplinka – trečiasis mokytojas

Vienas iš svarbiausių “Reggio Emilia” filosofijos elementų yra užtikrinti tokią grupės aplinką, kuri kviestų vaiką tyrinėti, išreikšti save “įvairiomis kalbomis”, atspindėtų vaikų domėjimosi lauką ir idėjas. Grupės yra suskirstytos dirbtuvėmis (konstravimo, kalbos, menų, pasaulio pažinimo, namų ir kt.), kuriose vaikas gali savarankiškai dirbti, smalsiai ir laisvai tyrinėti.

• Mokytojai – mokymosi proceso partneriai

„Reggio Emilia“ filosofijoje pagrindinis mokytojo tikslas yra stebėti vaikus ir juos pažinti, įsiklausyti į vaikų interesus, kelti klausimus ir skatinti vaikus mąstyti. Vaikus dominatys klausimai yra tyrinėjami per projektinę veiklą, kuri gali būti trumpalaikė ar ilgalaikė – auklėtojos veda vaikų tyrinėjimus, kelia klausimus, diskutuoja, padeda vaikams rasti sprendimą ir atsakymus į juos dominančius klausimus.

• Įžvalgos, dokumentacija

Auklėtojos rašo įžvalgas apie vaikus, pasižymi vaikų pasiūlytas idėjas, fiksuoja vaikų atlktus darbus ar tyrinėjimų rezultatą. Visa tai leidžia pažinti vaiką, gerinti ugdymo procesą, pasidžiaugti vaiko mokymosi ir augimo procesu.

• Tėvai – mūsų dešinioji ranka ir tikrieji savo vaikų įkvepėjai

“Reggio Emilia” filosofijoje tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymo procesą yra kertinė šios filosofijos dalis. Tikrasis vaikų ugdymas prasideda kiekvienoje šeimoje, o darželis – pratęsia, papildo ir pastiprina šį ugdymą. Padedame tėvams būti geriausiu pavyzdžiu savo vaikams, teikiame nuolatinį grįžtamąjį ryšį apie vaiką, kviečiame tėvelius dalintis su vaikais savo talentais ir žiniomis, įsitraukti į bendruomenės veiklą ir iniciatyvas.

Dvasingumas – svarbi charakterio ir asmenybės dalis. Maldos ir katalikų tikėjimo pagrindų vaikai yra mokomi pagal „Gerojo Ganytojo“ metodą. Tai Marijos Montessori pedagogika paremta katechezė, skirta ugdyti įvairaus amžiaus vaikus, pradedant nuo labai ankstyvo (3 metų) amžiaus. Mokymo programa yra paregta taip, kad atlieptų vaikų vidinius emocinius poreikius bei jų gebėjimą suvokti aplinką. Kiekvienam amžiaus tarpsniui skirta speciali aplinka, priemonės, Dievo Žodžio pateikimo bei įvedimo į maldą būdas.

Tėvai – mūsų dešinioji ranka, svarbiausi savo vaikų lyderiai ir įkvepėjai. Mentorystės susitikimai su tėvais vyksta tris kartus per mokslo metus. Mentorystės susitikimų metu duodame tėvams nuoseklų grįžtamąjį ryšį apie vaiką ir jo raidą, kartu keliame ugdymo tikslus, stipriname tėvų ir vaikų ryšį, tarpusavio suptarimą ir draugystę, duodame patarimų tėvams vaikų ugdymo klausimais.